Bičių duonelė

Bičių duonelė trumpai:

• Tai bičių korio akelėse sudėtos, medumi užpiltos ir natūraliai užkonservuotos žiedadulkės;
• Bitės ją paruošia kaip maisto atsargas savo šeimai;
• Joje yra baltymų, augalinių riebalų, angliavandenių, vitaminų ir mineralinių medžiagų;
• Natūrali pieno rūgštis duonelę konservuoja, todėl ji ilgai išsilaiko;
• Skonis – rūgštokai saldus, primenantis medų ir žiedadulkes;
• Mūsų bityne bičių duonelę renkame patys.

Žiedadulkės ir bičių duonelė panašūs produktai, turintys keletą skirtumų.
Sugrįžusios į avilį bitės su žiedadulkių gumulėliais, jas sudeda į korio akeles, sumaišo su maža dalimi medaus ir tvirtai suspaudžia. Pridėjusios du trečdalius akelės, likusią dalį užpila medumi ir akelę užlipdo vašku. Veikiant tam tikriems fermentams skyla baltymai, riebalai ir angliavandeniai. Taip paruoštos žiedadulkės jau vadinamos bičių duonele. Nuo žiedadulkių bičių duonelė skiriasi dar ir tuo, kad joje yra monosacharidų, pieno rūgšties ir daugiau vitamino K. Pieno rūgštis bičių duonelę konservuoja ir neleidžia jai fermentuotis bei gesti. Bičių duonelės aktyvus rūgštingumas (pH 4,3) yra didesnis negu žiedadulkių (pH 6,3).

Dažnai klausiama, kuo skiriasi žiedadulkės ir bičių duonelė. Bičių duonelė – tai bičių jau „apdorotos“ žiedadulkės: korio akelėse jos fermentuojasi, todėl keičiasi jų sudėtis, skonis ir konsistencija.

Bičių duonelėje yra įvairių fermentų, organinių rūgščių ir pigmentų, kurių žiedadulkėse mažiau arba visai nėra.

Kaip vartoti: įprastai 10–30 g per dieną – granules galima lėtai sukramtyti arba sumaišyti su medumi, jogurtu ar koše. Atsargiai: alergijos bičių duonelei atvejai reti, tačiau jei esate alergiški bičių produktams ar žiedadulkėms, prieš vartodami pasitarkite su gydytoju.