Apie bitininką

Dar būdamas mažas vaikas pastebėjau potraukį bitėms. Pas močiute kaime stovėjo du aviliai, tai įdomiausias užsiėmimas būdavo stebėti bičių darbą. Be baimės visai prie pat avilių tupėdavau ir žiūrėdavau , kaip bitelės dirba, skuba, lekia... Paaugėjęs ėmiau dar labiau domėtis bitėmis ir nusprendžiau rimtai išmokti šio įdomaus bitininkystės amato. Močiutė jau bičių nebeturėjo, tačiau pirmąjį "pradžiamokslį" davė būtent ji. Daug pasakojo apie bičių ir bitininko darbą, augalus, medų...

Norėdamas dar daugiau sužinoti apie bitininkystę sumasčiau pradėti dirbti padėjėju ir tuo pačiu mokytis rimtame bityne. Pirmuoju mano mokytoju maloniai sutiko būti Jonas Starkevičius, kuris prižiūrėjo apie tris dešimtis bičių šeimų . Negailėdamas patarimų nuoširdžiai mane mokė bitininkavimo darbo, mokė pažinti bites, bičių savijautą ir nuotaiką, pagal elgesį, atliekamus darbus. Pažinti bičių šeimos vidinę tvarką, jos narius. Suprasti ir pastebėti gamtoje esanti medunešį, ar esanti bičių badą. Kartu dirbome kiekvieną gražią vasaros dieną, kartu sukome medų, rinkome žiedadulkes, atlikome kitus darbus. Vasaros pabaigoje ruošėme bites žiemojimui, rinkome piki. Žiemos metu darbo bityne nedaug, tačiau tenka tvarkyti tuščius avilius, kalti rėmelius, lydyti vašką, kulti bičių duonelę ir kiti neišvengiami darbai, norint pasiruošti vasarai. Kiekvienas darbas turi savitumų, kurie reikalauja patirties, todėl dirbant man pasitaikydavo ir klaidų, tačiau patyres bitininkas jas greitai ištaisydavo. Esu labai dėkingas Jonui, už nuoširdų mokymą, kantrybė, už tai, kad davė daug žinių ir patirties dirbant su bitėmis.

Vėliau teko mokytis ir dirbti pas bitininką profesionalą Kęstutį Misevičių, kuris tuo metu prižiūrėjo virš septyniasdešimt bičių šeimų, tačiau kai buvo jaunesnis buvo prižiūrėjęs virs trijų šimtų bičių šeimų. Šio bitininko patirtis ir turimų bičių šeimų skaičius išmokė jį dirbti sparčiai, atliekant darbus greitai ir kokybiškai, numatant bičių gyvenimo pokyčius iš anksto. Kadangi jau turėjau nemažai žinių, buvau dirbęs su bitėmis, mokėjau pagrindinius darbus, tai mane mokyti pradėjo jau dirbant dideliu tempu. Kęstutis mane išmokė dar labiau pažinti bites, jų gyvenimą, numatyti darbus iš anksto, juos planuoti , taip išvengiant mažiau netikėtumų. Atlikti darbus greitai, bet kokybiškai. Medaus sukimo, vaško lydimo ir kiti aparatai elekrifikuoti, kas darbus dar labiau pagreitina, galima per ta pati laiką sutvarkyti didesnius kiekius produkcijos.  Darbų šiame bityne buvo daugiau, tačiau ir mokymasis vyko didesniu tempu.

Dirbdamas pas bitininką Kęstutį iš jo gavau dovanų pirmus tris avilius, o pirmasis mokytojas Jonas padovanojo pirmąją bičių šeimą. Netrukus pagavau spiečių ir jau turėjau dvi bičių šeimas Nuo to prasidėjo ir mano bitininkystė. Nekantraudamas eidavau prie savo avilių, žiūrėdavau, ar dirba darbščiai, ar viskas gerai. Atsimenu ir pirmąjį medų išsuktą iš savo avilių, atrodė pats skaniausias.

Šiuo metu dirbu vienas savame bityne. Laikui bėgant noras bitininkauti vis auga. Ateityje planuoju plėsti bityną, įsigyti naujų avilių, pritaikyti naują įrangą produkcijos ėmimui ir tvarkymui. Nuolat stengiuosi dalyvauti įvairiuose bitininkystės seminaruose, tobulėjimo kursuose, susirinkimuose. Domiuosi bitininkystės naujovėmis ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.

Studijuodamas Lietuvos sveikatos mokslų universitete (buvusiame KMU) gaunamas žinias stengiauosi priartinti ir pritaikyti bičių produktams. Lengvesnis gavimas įvairios medicininės literatūros, mokslinių straipsnių analizavimas ir bendravimas su dėstytojais išplėtė žinias apie bičių produktų savybes, jų pritaikymas sveikatos gerinimo ir profilaktikos srityse. Esu pastebėjęs, kad mūsų visuomenėje žinios apie bičių produktus gana ribotos, ir netgi galėčiau teigti, kad pasenusios. Žmonės gana mažai žino apie bičių produktų gerąsias savybes, jų pritaikymą sveikatai. Trūksta reklamos, švietimo ir teisingo požiūrio į natūralias gamtos dovanas, kurios visai šalia.

Bitininkystė - tai gyvenimo būdas, bendravimas su gamta ir jos kūriniais. Kiekviena diena praleista bityne atneša daug įvairių įspūdžių, naujų potyrių ir suteikia atgaiva ir kūnui ir sielai. Bičių avilio kvapas, nuteikia labai optimistiškai, o bičių produktų vartojimas ne tik paįvairina maisto davinį, tačiau ir suteikia didelį energijos antplūdį suteikia jėgų, sustiprina imunitetą ir padeda apsisaugoti nuo daugelio ligų. Bitynas kaip kurortas, kuriame pailsi ir kūnas ir siela. Nežinau, kaip susiklostys mano gyvenimas ateityje, bet žinau tiek, kad bendravimas su bitėmis tikrai liks atmintyje visą laiką.